Fitoncidiniai augalai

Ekologiškai ūkininkaujant reikia įvertinti ir tokį reiškinį, kad gamtoje augalai auga tam tikra tvarka. Jie sudaro visumą iš įvairių rūšių. Kiekvienas augalas savo antžeminiais ir požeminiais organais išskiria į aplinką specifinius savo rūšies cheminius junginius – fitoncidus. Vienos augalų rūšies fitoncidai veikia kitą rūšį, reguliuoja augimą, o kartais stabdo sėklų dygimą ir daigų vystymąsi.

Yra ištirta, kad graikinio riešutmedžio augimą stabdantis poveikis: jo šaknų plote augalai tampa „neūžaugomis“. Svogūnai dėl šaknų specifinių išskyrų stabdo vijoklinių pupelių vystymąsi, o pelynų lapų išskyros stabdo pankolių augimą.

Atvirkštinis reiškinys – lakios morkų išskyros stimuliuoja porų, svogūnų augimą. Išskiriamų fitoncidų kiekis ir aktyvumas priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių, paros ir metų laiko, oro, augalo fiziologinės būklės, dirvos rūšies ir cheminės sudėties. Toks poveikis yra ne tik tarp lakinių ir specialiai auginamų augalų, bet taip pat tarp augalų ir mikroorganizmų, augalų ir gyvūnijos.

Taigi mes galime savo darže sudėlioti taip augalus, kad augalai vieni kitus stimuliuotų, o ne slopintų. Taip sulauksime gausesnio derliaus.