Miško dovanos
Meniškos prigimties žmogus miške stebėdamas keistų formų medžių kamienus, šakas ar kelmus, vietoje jų gali įsivaizduoti žmogaus, žvėries ar kito padaro figūrą, t.y. „matyti” miško skulptūrą, ir šiek tiek padailinęs, nupjovęs, patrumpinęs šaknį ar šaką, gali sukurti nuostabų menišką kūrinį. Medžio šakų vingiuose, išverstuose kelmuose, jų šaknyse, kamienų gumbuose, gumburuose, ataugose, nuopjovose patyręs ir nagingas meistras įžvelgia gamtos linijų ir formų natūralų grožį ir plastiškumą. Apdorodamas gamtos dovanas jis paryškina medienos tekstūrą ir originalią faktūrą, spalvą, formą, t.y. meniškai apipavidalina gamtinės medžiagos grožį ir savaip užbaigia tai, ką pradėjo gamta.
Miško radinį reikia kruopščiai apžiūrėti, atskirti nuo medžio, nuvalyti purvą ir puvėsius, nulupti žievę ir apgenėti. Žievę ir šakas pašalinti galima tik įsitikinus, kad būsimam kūriniui jų nereikės. Maždaug įsivaizduojant kūrinio dydį ir formą, jį apipjaustyti ir apgenėti reikia su tam tikra atsarga, kad be reikalo per daug nepatrumpintume, tai padaryti visuomet suspėsime. Spygliuočių žievė dažniausiai nulupama, o ąžuolo, uosio bei kitų lapuočių gali ir likti.
Miško radinius reikia gerai išdžiovinti, kad neįsiveistų grybinės ligos ir puvinys. Džiovinama lėtai, kad nesuskilinėtų. Jeigu susidaro defektai, juos galima užtaisyti glaistu, pagamintu iš smulkių pjuvenų ir klijų arba lako mišinio.